Europos Sąjungos parama

Tai viena iš galimybių Lietuvai atsinaujinti, modernizuotis, teikti kokybiškesnes viešąsias paslaugas,
susimažinti šių paslaugų kaštus, sutvarkyti bei modernizuoti valstybės infrastruktūrą ir to dėka sutaupytas
biudžeto lėšas skirti valstybės vystymui.
Klausimo nėra, ar ši parama yra naudinga Lietuvai, vienareikšmiškai taip. Bent taip turėtų būti.
Klausimas yra, kiek ES parama kainuoja ir kiek efektyviai naudojama ir kas jos dėka sukuriama.
Tad kiek ši parama mums kainuoja?
Tikiuosi, kad mano asmeninė patirtis yra išimtis arba bent nedominuoja.
70.000 Lt paramos paraiškos paruošimo ir įsisavinimo administravimo kaina, jei daryti kaip reikalauja nustatyta
tvarka, sudarė 90.000 Lt., t.y. šiuo atveju paramos kaina 128%.
Palyginimui, banko paskolos kaina tuo metu buvo 5 – 7%.
Kadangi parama buvo imama be jokių blogų minčių, tad siekiant išvengti visų nuostolių gautos paramos tiesiog
atsisakėme.
Ir kiek per kokius 10 metų man teko analizuoti kitus su ES parama vykdomus projektus, tai projekto paruošimo,
konkursų pravedimo ir administravimo kaštai sudarė apie 50% gaunamos paramos sumos.
Dar reikia įvertinti, kad valstybės ir savivaldybių projektuose 2 ar daugiau metų trukmė šiems etapams yra
įprasta praktika, kas papildomai sukuria didelius netiesioginius nuostolius.
Jei šie vertinimai teisingi, tai reiškia, kad esant 50% paramos nuo vykdomo projekto, jokios paramos iš tikrųjų
nėra, nes vien tiek kainuoja biurokratinė projekto dalis.
Palyginimui. Versle efektyvus administravimas yra, kai jo dalis nuo visų veiklos kaštų neviršija 6%.
O Lietuvoje sudėjus visus Europinės paramos įsisavinimo procese dalyvaujančius įstaigų ar įmonių darbuotojus,
konsultantus, skirstytojus, valdininkus, politikus ir t.t. susidarytų apie 100.000 žmonių, kas valstybės mastu
sudaro nuo 1 iki 2 milijardų eurų kainą. Ir tai kiekvienais metais.
Daug tai ar mažai 3 milijardų paramai?
Bet gal šie vertinimai yra neteisingi ir yra kiti, tikslūs paskaičiavimai?
Kiek efektyviai šią paramą naudojame?
Kiek teko to klausti už projektų finansavimą atsakingų institucijų valdininkus, jie tuo klausimu nieko pasakyti
negalėjo ir tuo visai nesidomėjo.
Vienoje regioninėje konferencijoje vienas meras piktinosi vienu projektu. „Kodėl buvome tokie idiotai,
„sukišome“ 20 mln. Lt ES ir savivaldybių lėšų į visiškai nereikalingą projektą, kuris dabar generuoja 1300 eurų
pajamų per mėnesį ir, kad jis funkcionuotų, reikia padengti jo funkcionavimo kaštus“.
Kiek ir už kokią sumą per visą ES paramos laikotarpį yra tokių projektų? Ar kas vertino?
Įtempęs atminti, tokių projektų įvardinčiau vieną kitą dešimtį.
Tad kas lemia tokių projektų atsiradimą?
Strateginio mąstymo nebuvimas, asmeniniai interesai, ekonominė ir profesinė nekompetencija, visiškai
formalus, biurokratinis požiūris į projektus, „politiniai sprendimai“?
Manau, visa tai yra ir įtakoja ES pramos panaudojimo efektyvumą.
Kita ES paramos neefektyvumo priežastis yra valstybinių ir savivaldybinių projektų realizavimo netolygumas.
Du metus projektai yra. Po to valdininkai tris metus kažką ruošia, deriną, „ilgina dieną“. Rengia konferencijas,
skelbia spaudos pranešimus, kad projektai tuoj, tuoj prasidės – ir neprasideda.
Aišku, per 3 metus įmonės praranda kompetenciją, darbuotojai išsivažinėja ir tada, po 3 metų, prasideda
„piatiletka za tri dnia“.
Tai visiškas valdžios ar valdininkų nekompetencija ir nesuvokimas, kad taip dirbti negalimą ir kad tai yra viena
iš pagrindinių priežasčių, kodėl projektų realizavimas vėluoja bei brangsta, o jų kokybė dažnai yra labai žema.
Tad ką reikėtų daryti?
Idėja Lietuvai.
 Skubiai pakelti valdžios ekonominę ir vadybinę kompetenciją, aišku, jei tai įmanoma ir jei tam turime
valios bei žmogiškųjų resursų.

Gintautas Žaliauskas

#manolietuva

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *