Mūsų Valdžia

Prieš keletą metų Taline trys estai man išdėstė požiūrį į Lietuvą ir kas turėtų būti svarbiausia, kuriant Savo Valstybę, na, atvirai, truputį paauklėjo. Tai buvo Talino savivaldybės įmonės inžinieriai, ne politikai!!!
Apytiksliai, kas man užsifiksavo.

„Na ir keisti Jūs, lietuviai, vis dar gyvenate prisiminimais apie Vytauto laikus. Juk tai buvo 600 metų atgal. Tai jau praeitis. Jums reikia galvoti apie ateitį, o ne gyventi praeitimi. Jūs patys turite kurti savo valstybę, tam reikia išmintingos, nevagiančios, darbščios valdžios, o šiaip ir visiems kitiems nereikia apvaginėti, apgaudinėti savo valstybę (iš kur tada atsiras nevagianti ir išmintinga valdžia). Ir būtinai reikia daug ir gerai dirbti, nes kas kitas už Jus sukurs Jūsų valstybę, tik patys. Nieko už dyką nebūna, reikia kiekvienam kažką aukoti dėl savo valstybės…“

Jei taip mąsto dauguma estų (manau, taip gali būti   tada aišku, kodėl jie ir vystosi sparčiau už mus.

Dabar truputis istorijos, nes esu lietuvis, tad kaip be jos   .
Kodėl kažkada žlugo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė kartu su Abiejų Tautų Respublika? Yra daug versijų, bet yra ir tokia gėdinga – 18 amžiuje Lietuvos bajorija (elitas) prasigėrė ir nebebuvo kam valdyti valstybės, t.y. valstybės elitas tapo neįgalus valdyti ir rūpintis valstybe. Valstybė žlugo.

Vėliau, 1991 metais vokiečių ekspertai aplankė Lietuvą, susitiko su 150 tuometinių įmonių vadovais ir parašė (o siaube, koks tada buvo įžeidimas), kad nesutiko nei vieno vadovo, o tik užsikonservavusius Maskvos planų vykdytojus. Jie įvertino, kad tai didžiausia Jaunos Lietuvos kaip valstybės problema – vadovų nebuvimas. Atseit viršininkų – vykdytojų nors vežimu vežk, o vadovų nei vieno.
Deja, per kelerius metus beveik visos įmonės bankrutavo, tai faktas, kurio nepaneigsi, bet ir ne visos, kelios liko. Tad vokiečiai apsiriko, kažkiek vadovų buvo.

O kaip dabar?
Yra ir toks subjektyvus vertinimas (ironiškas):
• Valstybę vienijantis tikslas arba keletas tikslų yra. Dominuoja, kaip pakliūti į valdžią ir pasirūpinti savimi, aišku, gerai būtų aprūpinti vaikus bei anūkus, bet tai jei pasiseks pabūti valdžioje ilgiau. Tiesa, jau atsiranda ir kitokių tikslų, nes kartais į valdžią ateina apsirūpinę, stiprūs žmonės (o siaube, gal net tikras elitas), būna užklysta ir idealistai.
• Valdžios išmintis – dominuoja „turgaus lygio intrigos ir pamazgų pylimas vienas ant kito“. Tai pagrindinės spaudos, televizijos ir radijo temos – maitintojos. Och, kaip įdomu.
• Valdžios kompetencija – dominuoja TSKP ir komjaunimo instruktoriai ar panašaus tipo funkcionieriai, kurių kompetencija susiformavo tais gerais „ruso“ laikais.
• Valdžios valia yra – toliau statome socializmą, nes nieko kito nesugebame, ir realizuojame principą „iš kiekvieno pagal sugebėjimus, kiekvienam pagal poreikius“, t.y. iš vienų atimame, kitiems duodame. Tiesa, atsiranda požymių, kad kryptis gali keistis, elitas sensta, aptingsta, atsiranda išsišokėlių, idilijos drumstėjų.
• Darbas – nėra kada, reikia gyventi dabar, pasaulis platus, kada dar jį pamatysi. Dabar gyvenkime skolon, gal vaikai atidirbs, o gal pasiseks ir skolas nurašys, nes neliks kam mokėti.
• Visuomenės pasiruošimas kažką dėl savo valstybės aukoti – dominuoja „turi duoti“, tik neaišku, kas į tą dėžutę, iš kurios imama ir dalinama, pinigus sudeda. Sako, kad ES ar vyriausybė, o gal kažkas kitas, bet ar verta dėl to sukti galvą – „turite duoti“, tiesa, daug neišeina, kam 20 eurų, o kam alaus ar ledų, bet ir tai gerai, nes „už dyką“. Ar tikrai už dyką?

O kaip Jūs vertinate? Pasidalinkime.

Gintautas Žaliauskas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *