Senas drechla

Psichologas Tau

– Imk paėsi! Numetusi metalinį dubenį su maistu ant šalia tėvo lovos stovinčio staliuko, riktelėjo dukra.
– Tik žiūrėk nesudaužyk indelio! cha, cha, cha!

Tai teisėsi metų metus… Senas, pasiligojęs tėvas dukrai buvo įgrįsęs iki kaulo! Ji jo nekentė kaip laukinio šuns! Laukė jo mirties ir kasdien įžeidinėjo kaip tik galėjo.
Ir vieną dieną dukros svajonė išsipildė, – ji rado senuką tėvą sustingusį lovoje.
Praėjus dienai po laidotuvių, dukra sėdėjo terasoje ir mėgavosi kava, o tuo tarpu samdyta mergina tvarkė tėvo kambarį.
– Atleiskite pone, nors prašėte, kad netrukdyčiau, bet negaliu. Štai imkite, tai jūsų tėvo laiškas.

Nors nepatenkinta, visgi arogantiškai paėmusi laišką ėmė skaityti:

Miela dukra, jei skaitai šį laišką, reiškia aš jau pas tavo mamytę. Pagaliau po tiek metų laukimo ji vėl mano glėbyje.
Kas rytą nubudęs su liūdesiu pažiūrėdavau į langą pro kurį švietė saulė ir pilna širdimi skausmo kentėjau. Kentėjau, nes nenorėjau gyventi! Troškau kuo greičiau susitikti su tavo mamyte.
Kiekvienas naujas rytas atnešdavo naują baimę. Baimę, kad vėl mane koliosi visokiais žodžiais, vėl būsiu žeminamas ir bus tyčiojamasi iš manęs.
Neįsivaizduoji dukrelę, kaip skaudu man buvo, kai mirus tavo mamytei pardaviau visą turtą ir viską atidavęs tau, tapau našta tavo šeimai. Žinau, kad tapau nerangus, kad dažnai sudaužydavau lėkštutę ar puodelį ir tave taip užpykdydavau, bet miela dukra, man buvo begalo skaudu žiūrėti pro praviras duris į visą tavo šeimą sėdinčią prie stalo ir pietaujančią. Pamenu praeitas Kūčias, kai net šunį prie stalo pasisodinote, o aš nerangus, niekam nereikalingas senas drechla sėdėjau ant savo sofos ir mintimis buvau su tavo mamyte.
Atleisk dukra, kad pridariau tau rūpesčių! Nuo šio momento aš tau jau netrukdau! Pagaliau išsipildė tavo ilgai svajota svajonė, nes atsilaisvino mano kambarys, kuriame jūs ilgai svajojote įkurdinti savo šunelį.
Sėkmės dukrele tau ir tavo šeimai!
Globosime jus su mamyte iš Aukštai.

Mylintis tėvas.

Baigusi skaityti laišką, dukra pasikukčiodama verkė. Jos rauda girdėjosi net šalimais esančiuose namuose…

P.S. Šį kartą aš nemoralizuosiu šios istorijos, o paliksiu moralizavimą jums. Įdomu būtų sužinoti kokį moralą sugalvosite jūs.
Beje, nepamirškite pamėgti puslapio, nes jame dažnai bus postinama panašūs pamokantys pasakojimai. Taip pat nepamirškite pasidalinti postu su draugais, nes kaip tik dabar gal būt kažkam reikia šios istorijos, kad galėtų permąstyti savo elgesį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *