TA PATI PANELĖ

Algirdas Mačiulaitis

Taip prasideda visiems žinomas ir galima sakyti „nuvalkiotas“ ,turintis tiesioginę politinę potekstę, posakis. Eilinis žmogus pats nebegali suvokti tai, pagal kokius kriterijus jis renkasi savo kandidatą į vieną ar kitą postą. Vienas iš pagrindinių faktorių tai yra žinomumas. O žinomumas atsiranda tada, kada žmogus tampa matomas. Todėl norint ,kad žmonės „pamiltų“ ir įsidėmėtų kandidatą, reikia jį kuo daugiau rodyti per visus įmanomus televizijos kanalus ir kitas informacines priemones. Kas ir yra daroma mūsų „demokratinėje“ Valstybėje.
-Kaip vienas iš „demokratijos proveržių“ Kaune vyko net du vienas po kito susitikimai su pretendentais būti kandidatu į LR Prezidentus. Per pirmąjį susitikimą Kaune aplamai vyko tikra debatų „parodija“. Pilnutėlėje universiteto salėje susirinkę žmonės buvo labiau panašūs į televizijos žiūrovus, kadangi renginio vedantieji visą laiką stovėjo nugara į juos, o klausimai jau buvo iš anksto paruošti ir galimai „su kai kuo“ suderinti. Gausiai susirinkusiai auditorijai net buvo leidžiama ploti.
-Nebūtų teisinga pasakyti, jog ne visai vykęs pretendentų į kandidatus „benefisas“ buvo visiškai nenaudingas vieno ar kito „kandidato“ gerbėjams. Drįsčiau teigti, jog vis dėl to pretendentai į kandidatus „pravėrė“ savo „tikruosius“ veidus. „Sisteminiai“ pretendentai į kandidatus net nebandė slėpti savo „proeuropietiško“ veido. Liberalų „kandidatas“ net garsiai įvardino, jog Lietuva jau yra ne „lietuviška“, bet „europietiška“ Valstybė, o į klausimą apie Lietuvos valstybingumą , kai kurie pretendentai į kandidato postą net nesiteikė atsakinėti, motyvuodami ,jog Lietuvai valstybingumas nėra svarbus klausimas. Taipogi salėje susirinkę žmonės buvo lengvai „šokiruoti“, kai „lyderiaujantys“ pagal ne visai aiškius reitingus „kandidatai“ viešai pasisakė apie tai, jog Lietuvoje anglų kalba turėtų būti „prioritetinė‘, kadangi „anglų kalbą moka visa Europa“(citata). „Tokios“ norinčių tapti Valstybės „vedliais“ mintys sukelia didelių abejonių, ar „šie“ kandidatai aplamai sugeba mąstyti „valstybiškai“ ir deramai atstovauti Lietuvą kaip Valstybę, atsižvelgiant į Lietuvos kaip „Suverenios Valstybės“ „pašlijusią“ padėtį bendrame ES kontekste. Mano nuomone „debatai“ per abu susitikimus Kaune labiau buvo panašūs į „šou“, negu į rimtą diskusiją. Pretendentai stengėsi kuo „protingiau“ atsakinėti į akademinės bendruomenės pateiktus klausimus. Vieni iš jų citavo konstituciją, kiti naudojosi šiai dienai populiaria vaikų iš Lietuvos išvežimo tema. Ekonomistai naudojosi galimai nei jiems patiems, o tuo labiau gausiai susirinkusiai auditorijai, nesuprantama „sinusų ir kosinusų“ kalba, kurios tikrumo nei patikrinsi, nei paneigsi.
Bendraujant su įvairių profesijų ir socialinių sluoksnių žmonėmis, darosi aišku, kad Lietuvos gyventojai norėtų matyti tokį kandidatą, kuris konkrečiai parodytų savo nuveiktus darbus dėl paprastų žmonių gerovės, dėl žmonių auginančių duoną, išlaikančių savo šeimas, puoselėjančius šalies istoriją ir tradicijas. Deja, dalyvavę debatuose pretendentai būti LR Prezidentu net pusę žodžio neužsiminė apie smulkųjį ūkį ir mažuosius verslininkus, apie didžiulę socialinę atskirtį tarp turtingosios klasės ir mažas pajamas gaunančio žmonių sluoksnio, apie jaunimo vaidmenį kuriant regioninę politiką ir aplamai apie jaunimo galimybes susikurti aiškią gyvenimo kryptį savame krašte. Deja šiai dienai dominuoja tie kandidatai, kurių pagrindinis akcentas nukreiptas ne į Tautinę ir Nacionalinę Valstybę, bet į „globalią“ „europietišką“ Lietuvą. Ir ar pavyks sutelkti „prieš Drakoną“ kol kas „besiblaškančias“ jėgas, priklauso nuo daug faktorių. Kol kas abejinga ir viskuo nusivylusi visuomenė savo pasyvumu arba nesugebėjimu atskirti „grūdus nuo pelų“ labai pasitarnauja tik „proeuropietiškam“ flangui. Panašu, kad jei neduok Dieve pirmuoju šalies asmeniu taptų vienas iš „proeuropietiškų“ „kandidatų“, tai mokyklose labai greitai Lietuvos istorija būtų užmiršta o visi vaikai mokysis „naujosios“ ES istoriją, kurioje Lietuva bus tik federacija, neturinti nei savo Parlamento, nei savo Konstitucijos, nei savo kalbos. Labai gaila , kad būtent „šituo“ keliu šiandien einama „tvirtais žingsniais“.

Sambūrio „Pilietinis Solidarumas“ iniciatyvinės grupės narys, ūkininkas Algirdas Mačiulaitis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *