Tegyvuoja drakonas

Vaikystėje dažnai rodydavo man labai patikusį multiplikacinį filmuką, berods pavadinimu „Tegyvuoja drakonas“ ar kažkas panašaus. Jo esmė.

Šalį valdo drakonas, kuris engia žmones, viskas priklauso nuo jo, jis viską sprendžia, apdeda dideliais mokesčiais, jis viską atima.
Liaudis svajoja, kad atsirastų karžygys, kuris nugalėtų drakoną ir išlaisvintų liaudį.
Ir štai atsiranda karžygys, kuris įsiveržia į rūmus ir stoja į kovą su drakonu, bet po kovos į rūmų balkoną išeina drakono tarnas ir praneša: „Maištininkas nugalėtas, tegyvuoja drakonas!“
Liaudis nuleidžia galvas ir yra toliau engiama, iš jos renkami dideli mokesčiai, beveik viskas atimama, dirbti beprasmiška.
Po kiek laiko atsiranda dar vienas karžygys, kuris ryžtasi stoti į kovą su drakonu.
Deja, po kovos į rūmų balkoną išeina drakono tarnas ir praneša: „Maištininkas nugalėtas, tegyvuoja drakonas!“
Mažas berniukas, kai iš jo viską atima drakono tarnai, ryžtasi nugalėti drakoną ir išlaisvinti liaudį.
Jis įsiveržia į rūmus ir stoja į kovą su drakonu, kuris labai savo apranga primena prieš tai su drakonu kovojusį karžygį, ir, o stebukle, nugali drakoną.
Berniukas sušunka: „Drakonas nugalėtas!“, – o į tai mirštantis drakonas atsako: „Ne, drakonas gyvas, dabar drakonas Tu“,- ir papasakoja savo istoriją. Jis yra tas karžygys, kuris nugalėjo drakoną, bet pamatęs drakono turtus negalėjo jų atsisakyti, išdalinti liaudžiai. Ir jis pavirto drakonu, kuris ir toliau, kaip ankstesnis drakonas, valdė šalį. Tokią pat istoriją jam pasakojo ir jo nugalėtas drakonas.
Berniukas pradėjo vaikščioti po rūmus ir užėjo į drakono turtų saugyklą, o ten auksas, brangakmeniai, jis pradėjo jais grožėtis, liesti, juose maudytis.
Įėjo tarnas ir paklausė: „Drakone, ką pranešti liaudžiai?“
Berniukas atsakė: „Pranešk, kad maištininkas nugalėtas.“
Ir tada berniukas prisiminė nužudyto drakono pasakojimą ir pažvelgė į veidrodį. Jame jis išvydo ne berniuką, bet jau paaugusį drakoniuką.

Pasaka baigėsi laimingai, be jos esmė yra kita.

Lietuvos drakonas yra dabartinė politinė – partinė sistema, tikrai ne vienas koncernas ar viena partija (jų esmė visų ta pati). Partijos sukurtos įsisavinti pinigus. Pirmiausia, tai biudžeto pinigai ir tas, kas priklauso arba valdoma valstybės (per ministerijas) ar savivaldybės.
Ši politinė – partinė sistema yra šios valstybės „vėžys“, kuris ją sunaikins.
Ir ši sistema bus nemirtinga tol, kol aktyvios visuomenės dalis (manau, šiandien didžioji jos dalis) svajos ne sugriauti šią sistemą, bet sieks bet kokiais būdais patekti į tą sistemą ir tapti tais drakoniukais.
Ši sistema apima prezidentūrą, partijas, vyriausybę, joms pavaldžias įmones, teisėjus, prokurorus, VSD, žiniasklaidą ir t.t., joks vieno ar kito žmogus pakeitimas nieko nepakeis.
Dauguma mūsų tai žino, bet svajoja ne nugalėti drakoną kaip tas berniukas, o užimti senojo drakono vietą.
Pasižiūrėjus į tą labai žemo lygio cirką, kuris dabar vyksta Lietuvos politikoje, ar jums tai neprimena buvusių drakonų, dabartinių drakonų ir kandidatų į drakonus kovos dėl savo geresnės vietos sistemoje.

Viskas pradės keistis, kai mes (visuomenė) nustosime svajoti, kaip pakliūti į sistemą ir tapti drakonais, o sieksime ją sugriauti, pakeisti į tokia sistema, kurioje savo padėtį galėtum susikurti tik savo išminties bei darbo dėka, o ne užimamos „kėdės“ sistemoje dėka.
• Gal pradėti reikia nuo to, kad ekonomika nebegali būti atskirta nuo politikos (visame pasaulyje ekonomika yra politinių sprendimų pagrindas), t.y. visi politiniai sprendimai turi būti įvertinti ekonomiškai. Manau, daug kas pamatys iš karto, kas slypi tuose politiniuose sprendimuose.
• Gal pradėti reikia nuo to, kad į valdžią rinktume išmintingus, tik iki tol gyvenime pasiekusius ir bent savo darbu galinčius save išlaikyti žmones.
• Gal pradžiai užduokime klausimus dabartinei valdžiai (pozicijai ir opozicijai), kad suprasti ir įvertinti, ar jie jau yra ar dar tik tampa drakonais.

Bet pirmiausia nustokime meluoti ir apgaudinėti save, nustokime gyventi iliuzijose, priimkime realybę tokią, kokia ji yra. Jei karalius „nuogas“, tai ir pripažinkime, kad jis „nuogas“. Tik teisingai suvokę realybę, kokia ji mums bebūtų nemaloni, mes galime pradėti priiminėti teisingus sprendimus ir keisti savo ir visuomenės gyvenimą. Tiesa, to neužtenka, dar reikia tam turėti drąsos.

Turbūt pavargote skaityti, tad pratęsiu kitame straipsnyje.
Tikrojo drakono noriu atsiprašyti. Jo nepažįstu ir nieko nei blogo, nei gero apie jį negaliu pasakyti. Atsiprašau

Gintautas Žaliauskas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *